Egzotiška knygos gimimo istorija:
„Ši knyga nėra „mano”. Ji priklauso kalno Arunačala dvasiai. Ją parašė ne asmenybė, bet Tyla. Nežinojau, kad taip įmanoma rašyti knygas…. Tačiau visą knygą sudiktavo šventas kalnas Indijoje, Arunačala. Taip – tiesiogine to žodžio prasme – sudiktavo.
Žodis po žodžio. Visas kalno mokymas buvo perduotas net ne frazėmis ar sakiniais, bet po vieną žodį, tą akimirką.
Absoliučioje tyloje, kai protas nieko nebetveria, nelieka nei vienos minties, kūrybinių fantazijų ir nuojautos… tik tuščia erdvė ir ryšys su Arunačala. Tokioje vidinėje tyloje gimdavo žodis. Aš jį išsyk užrašydavau. Tuomet – kitas žodis. Vėl užrašydavau. Trečias… ir taip, mano nuostabai, susidėliodavo visas sakinys. Niekada nežinojau, kuo jis prasidės, kaip vystysis ar baigsis. O jame… : žinutė, išmintis ir stiprus dvasinis patyrimas, kuris mano pačios širdį ir sąmonę tą pat akimirką susprogdindavo iš riboto suvokimo į tūkstančius kosminių dalelių ir galaktikų. Šie kalno žodžių kodai mane perkeldavo į erdvę, kurioje neegzistuoja prieštaravimai. Joje – tik absoliuti laisvė, džiaugsmas, dieviška širdis, aprėpianti visatos grožį.
Ši knyga mane susirado pati. Tuo metu neturėjau jokių planų ką nors kurti. Knygos išrašymas tapo man netikėta dvasine praktika. Mokiausi, sustabdžius mąstymo procesą, klausytis tylos ir kalno, paraleliai užrašyti kalne esančio Šivos sakomus žodžius… Patirti savo vidumi atsiveriančius Arunačalos palaiminimus, paslaptis, sėdint prie kompiuterio ekrano…
Tai buvo tikrai nauja praktika, reikalaujanti ypač didelio įsiklausymo, visiško pasitikėjimo procesu ir didelės vidinės koncentracijos. Šis paradoksalus rašymas labai daug ko išmokė. Jis transformavo mano suvokimą apie gyvenimo galimybes ir praplėtė patirtį, kas yra žmogaus sąmonė.
Ši knyga prasidėjo giliausiu meilės romanu su Arunačala… Jau ne pirmąsyk nuvykus į Indijos provinciją, Tiruvannamalai miestelį, pasinėrus į gilią meditacinę būklę kalno papėdėje, staiga išgirdau šokiruojantį ir aiškų vidinį kvietimą: „perduok šio kalno mokymą knygos pavidalu žmonėms“.
Tai buvo absoliutus netikėtumas!
Nebuvau skaičiusi jokios mitologijos ar istorijų apie šį kalną. Nekaupiau faktų ar romantinių pasakojimų. Žinojau tik, kad kalnas simbolizuoja dievybės Šivos ugnies elementą ir pritraukia šimtus tūkstančių piligrimų. Pati tiesiogiai jutau ypatingą ryšį su kalnu, jo neįtikėtiną šviesą būnant ten, kvėpuojant jo atmosfera, sugeriant skambančią ekstazinę tylą akimis ir basomis pėdomis, vaikščiojant jo takais. Jis tapo mano Mokytoju. Ir štai… toks pasiūlymas.
Priėmiau šią dovaną atvira širdimi. Tačiau tuo pat metu tai tapo ir tikru iššūkiu protui. Nežinojau, kaip įvykdysiu šią paslaptingą užduotį. Ėmiau bandyti, stengtis išjausti ir rašyti…Po kelių savaičių supratau, kad niekas nepavyksta. Nusprendžiau palaukti, kol žinojimas, kaip tai padaryti, aplankys mane pats, savaime, be įtampos ar pastangos. Spontaniškai.
Ir tada, visai netikėtai, už pusmečio, gulint prie baseino Tailande, atėjo suvokimas, kaip tai padaryti….
Parašyti visas 30 Šivos žinučių užtruko apie 2 metus. Kiekviena žinutė – koncentratas išlaisvinančių tiesų.
Žinutės skirtos padėti išsivaduoti iš konfliktiško savęs ir gyvenimo matymo. Rasti taiką su bet kokia gyvenimiška patirtimi. Patirti vidinę tylą. Praplėsti suvokimą į įprastas kasdieniškas situacijas. Kiekviena žinutė kviečia pažvelgti ne proto, bet Visatos akimis… Taip matant, visa gyvenimiška kelionė įgauna visai kitas spalvas, prasmes ir patirtis.
Taip pat, jei būsi dėmesingas, aptiksi, kad kiekvienas knygos sakinys yra atskira sąmoningumo praktika. Tiems, kas keliauja dvasinio pažinimo keliu, tai – tikras praktikų vadovėlis. Joje siūloma praktikuoti transformuojančius tave ir tavo realybę požiūrius, suvokimus. Tai – tarsi koanai, skirti kasdienybės situacijose juos prisiminti ir pabandyti žiūrėti per jų pasiūlytą prizmę. Jei pabandysi…. nustebsi, kaip naujai Tau atsivers tikrovė.”
Kaip skaityti knygą?
„Neskubėk. Išgirsk kiekvieną sakinį savo viduje. Pajusk, kokį pokytį jis tveria tavo suvokime? Kur jis veda? Leisk sakiniams pasiekti tavo širdies gelmę. Pajusk, kokį patyrimą skaitomas sakinys žadina tavo esybėje?
Pabandyk atidėti į šalį savo visas sukauptas žinias, įsitikinimus ir patirtis. Tik tuomet gausi galimybę tyrai, naujai pažvelgti tokiu kampu, kuriuo siūlo kalnas Arunačala. O tuomet…atrasi kažką išties naujo ir apdovanojančio.
Dvasinėje kelionėje nėra jokios naudos iš pasitvirtinimo žinių, kurias jau esi suvokęs. Kartoti frazes ar tau jau žinomus žodžius – bergždžia. Kartojimas tik stiprina identitetą. O, kaip žinia, dvasinis augimas susijęs su jo praplėtimu, laisvumu, o ne stiprinimu. Mistikai, nušvitę Meistrai sako: „žinau tik tai, kad nieko nežinau.” Neteko susidurti nei su vienu tikru Mokytoju, kuris teigtų: „absoliučiai viską pažinau, viską suprantu ir žinau…“
Svarbu gebėti palikti sau pažįstamą patirtį už nugaros ir atsiverti nežinomybei. Tarsi tapti sąmoningu kūdikiu, kuris neturi koncepcijų, pavadinimų ir visiškai naujai, tiesiogiai pažįsta pasaulį ir save. Tarsi pirmą kartą.
Žinutės neturi nuoseklios skaitymo sekos. Galima išsirinkti ir skaityti bet kurią žinutę, tą dieną tau aktualiausią, pagal tave dominančią temą.
Perskaičius tekstą, patartina neskubėti išsyk skaityti kito. Verčiau suteik erdvę vienai žinutei pasibūti tavo viduje, integruotis.
Pabandyk praktikuoti tą žinutę išsyk perskaičius. Kaip? Stebėk tos dienos įvykius, save, žmones, aplinką per žinutės pasiūlyto požiūrio prizmę. Pabandyk prisiminti naująjį suvokimą, darant paprastus dalykus: bendraujant, tylint, valgant, vaikštant. Tarsi užsidėjęs kitokius akinius, pamėgink naujai žvelgti į pasaulį. Čia atsivers kai kas labai gražaus, subtilaus ir netikėto.“
Knygos ištraukos
Skaitykite žinutes iš Šivos kalno Arunačala
Kame mano
pašaukimas?
Ką kiekviena gyva būtybė veikia čia? Pirmiausia, tiesiog būna. Buvimas, tai ne tik faktas egzistencijos, bet ir pati egzistencijos esmė. Kad ir ką veikiu, darau ar nedarau, aš visuomet esu. Esu ne tik kaip kūnas konkrečioje vietoje. Bet ir kaip jausmai, mintys, vibracijos, energija, sąmoningumas, pats dalyvavimas visumoje. Stipriausias mano egzistavimo veiksmas ir yra pats buvimas. Nes, tik dėl to, jog esu, visa vyksta.
Nepasitikėjimas savimi
Ką kiekviena gyva būtybė veikia čia? Pirmiausia, tiesiog būna. Buvimas, tai ne tik faktas egzistencijos, bet ir pati egzistencijos esmė. Kad ir ką veikiu, darau ar nedarau, aš visuomet esu. Esu ne tik kaip kūnas konkrečioje vietoje. Bet ir kaip jausmai, mintys, vibracijos, energija, sąmoningumas, pats dalyvavimas visumoje. Stipriausias mano egzistavimo veiksmas ir yra pats buvimas. Nes, tik dėl to, jog esu, visa vyksta.
Kas yra emocinis, dvasinis skausmas?
Skausmas, tai – tiesa. Jis yra ir turi būti. Nereikia nuo jo bėgti, nes iš jo gims kažkas didingo ir labai gražaus. Jis yra vedlys į naują, turtingesnį, dar gražesnį ir spalvingesnį tave. Jis, kaip įsčių spaudimas, skatinantis gimti į didesnį pasaulį, didesnį suvokimą, didesnę būtį. Tai mokytojas, kuris aiškiai nukreipia į tai, kas turi būti priimta, padaryta, suvokta, išmokta.
Atsipalaidavimas
Ar aš turiu prieš ką priešintis? Ar man reikalingas įsitempimas? Ar aš galiu sustabdyti nuolatinę, stichišką visatos kūrybą? Negaliu ir net nenoriu savo esatyje. Atsipalaiduoti, tai reiškia būti, dalyvauti. Atsipalaiduoti, tai – neiškraipyti tobulo, įdomaus visų vykstančių gyvenimų tvėrimo proceso, kuris atsiveria visu savo grožiu, jį stebint. Jei stebiu, aš atsipalaiduoju. Jei vertinu, tikiuosi, įsitveriu kokio nors noro, aš įsitempiu.
Kur įsigyti knygą?
Šiuo metu įsigyti Andrės AMIYA knygą galite audio formatu Audioteka.lt
