Būti, veikti, dalintis.

Ką kiekviena gyva būtybė veikia čia? Pirmiausia, tiesiog būna. Buvimas, tai ne tik faktas egzistencijos, bet ir pati egzistencijos esmė. Kad ir ką veikiu, darau ar nedarau, aš visuomet esu. Esu ne tik kaip kūnas konkrečioje vietoje. Bet ir kaip jausmai, mintys, vibracijos, energija, sąmoningumas, pats dalyvavimas visumoje. Stipriausias mano egzistavimo veiksmas ir yra pats buvimas. Nes, tik dėl to, jog esu, visa vyksta.

 Būtis – pats šaltinis visų įvykių, patyrimų, jausmų, tikrovės. Jei nebūčiau, tikrovė asmeniškai man neegzistuotų. Gal ji egzistuotų kitiems, kurie būna, tačiau ne man, kurio nėra. Ji atsiranda kartu su mano buvimu. Mano būtis ir yra mano tikrovės pagrindas.

Kaip būti? Būtis pati nuolat vyksta. Tačiau galima vis daugiau jos įsisąmoninti, aprėpiant ją savo dėmesiu. Galima būti tik mintyse, emocijose, o galima patirti savo egzistenciją vienu metu: pojūčiuose, mintyse, suvokime, jausmuose, vidinėje tyloje, veiksme, susietume su visu pasauliu. Būtis aktualizuojasi žmogaus įsisąmoninimo, jos pažinimo keliu. Kiekvienas savo būtyje yra begalinei didelis, pats kosmosas. Tačiau ne kiekvienas susidomi savimi ir tuomet atranda tą įvairialypę gelmę savyje. Nesidomėjimas savimi, neaktualizavimas sau savo būties sukelia visus įmanomus skausmus. Žmogaus būties intensyvumas ir platumas tą pačią sekundę pasireiškia jo gyvenime. Jei mano būtis turtinga, pilna sąmoningo dalyvavimo joje, tuomet ir pats gyvenimas įdomesnis, visapusiškai labiau mane pasotinantis. Jei būtis skurdi, apsiribojanti tik mintimis ir keliais jausmais, toks pat atrodo ir gyvenimas, gyvenimo galimybės. Mažas, spaudžiantis, ribotas, nykus. Mano būties kokybė ir yra mano gyvenimo kokybė.  Nuo to, kaip būnu, priklauso visa, kas vyksta mano gyvenime. Būti, tai- ne tik jausti, patirti, pažinti. Bet ir aptikti pačią savo prigimtį, kuri nuostabi ir begalinė.

Būtis pati yra veiksmas. Svarbiausias, įtakingiausias veiksmas. Ji paliečia ir tave ir visą visatą. Būtis keičia viską. Tačiau, ji gali įsilieti ir į įprastus išorinius veiksmus: nuo didelių projektų iki kasdieninių buitinių veiksmų. Tuomet būtis nuspalvina paprastus veiksmus nepaprastomis vibracijomis, prasme ir švytėjimu. Įsisąmoninus savo būtį, mano veiksmai tampa vis skaidresni, lengvesni, juose daugiau meilės.

Jei mano veiksmai sklinda iš mano įsisąmonintos būties, jie nuostabūs, tikslūs. Juose nėra abejonės, kaltės jausmo, neteisingumo. Mano uždavinys – įsisąmoninti savo būtį ir leisti jai reikštis per mano fizinius, emocinius, intelektualinius, energinius veiksmus. Tuo metu aš jaučiu pilnatvės ir absoliučios ramybės būseną. Jaučiu, kad esu ten kur ir turiu būti, darau tai, ką turiu daryti, išgyvenu tai, kas nori būti išgyventa. Mano veiksmuose nebėra baimės ar didelių ambicijų. Jie gimsta tokie, kokie yra patys optimaliausi ir autentiškiausi mano, kaip visatos dalelės.

Būti ir veikti – džiaugsmas, jautimasis gyvu. Sąmoningas veiksmas – mano duoklė gyvenimo bendrakeleiviams: žmonėms ir kitomis gyvoms būtybėmis. Taip šviesos spinduliai gali per mane tekėti. Šviesa teka į mane ir sklinda tolyn per mane, ne dėl to kad aš geras. Jie teka, nes aš esu šviesos dalis. Jei įsiklausau į save, savo būtį, aptinku tai. Ir tai ypač natūralu. Šviesa – dalis manęs. O aš dalis jos.