Ar aš turiu prieš ką priešintis? Ar man reikalingas įsitempimas? Ar aš galiu sustabdyti nuolatinę, stichišką visatos kūrybą? Negaliu ir net nenoriu savo esatyje. Atsipalaiduoti, tai reiškia būti, dalyvauti. Atsipalaiduoti, tai – neiškraipyti tobulo, įdomaus visų vykstančių gyvenimų tvėrimo proceso, kuris atsiveria visu savo grožiu, jį stebint. Jei stebiu, aš atsipalaiduoju. Jei vertinu, tikiuosi, įsitveriu kokio nors noro, aš įsitempiu. Prisirišimas prie vieno noro patenkinimo vizijos sukausto, įveržia mano kūno raumenis, emocines stygas, mano protą.

Aš ir esu pati būtis, tai yra tai, kas tiesiog yra ir nereikalauja korekcijų. Tai yra didysis atsipalaidavimas. Buvimas ramybėje, taikoje su savimi. Kada aš esu, nieko netrūksta, nieko nereikia perdaryt ar siekti. Viskas pilna mano būtyje.

Kaip man „būti“ neprognozuojamame tikrovės bangavime? Kaip neįsitempti kai bangos užlieja mano gyvenimo namus, nuplauna nuo žemės paviršiaus visa, kas mane jaudino ir buvo svarbu? Kaip nebijoti prarasti tai, prie ko esu prisirišęs?

Aš turiu suprasti, kad esu daugiau nei šis išbandymų, pokyčių bangavimas. Esu tai, kas niekada neprasidėjo ir niekada nesibaigs. Esu už laiko ribų. Bangavimas vyksta laike, bet aš esu ne laikas ir ne jame. Aš esu tai, kas niekada nekinta. Ne kūnas, net ne mintis ar jausmas. Esu pats niekas, kame viskas reiškiasi. Niekas, tai stebėjimas, kuris šoka drauge su gyvenimo kūryba, energija. Tas šokis vyksta manyje, Dėl ko tuomet turėčiau nerimauti, jei viskas vyksta manyje, gimsta, sužydi ir numiršta manyje? Bet koks vykstantis realybės procesas, pasireiškimas negali manęs niekaip paliesti ar sužeisti. Viskas telpa manyje. Aš nejudantis šaltinis.

Aš rengiuosi atsipalaiduoti nuo iliuzijos, kad viską turiu kontroliuoti, nes kažkas destruktyvaus įvyks jei ne kontroliuosiu. Aš nesu tas nervingai mąstantis, skubantis išsprogusiomis akimis personažas. Aš esu tas, kas stebi šį juokingą, įdomų spektaklį. Stebėjimas – mano didžioji laisvė. Aš stebiu savo personažus, jų istorijas, įvykius, nuotaikas ir idėjas. Kaip spektaklyje: patogiai įsitaisius, atsipalaidavus, susidomėjus. Net jei mano personažo kūnas įsitempęs, net jei jis skuba laiko sraute, aš atsipalaidavęs, nes nesu tai. Aš tiesiog esu pats stebėjimo procesas. Stebėjimas – mano išsilaisvinimas iš įtampos, nerimo, streso ir savęs sutapatinimo su mano gyvenimo spektaklio herojais. Aš nesu spektaklio auka ar dalyvis. Aš esu niekas, kuriame vyksta ši istorija.

Esu, esu, esu, esu. Tai – mano didžiojo atsipalaidavimo praktika.