Moteris – šėlstanti stichija
„Visais laikais įvairūs stichiški gamtos reiškiniai keldavo žmonėms tam tikrą baimę, nerimą ir kartu susižavėjimą. Gaivališka gamtos jėga, gyvybė ir vaisingumas, jos grožis, paslaptis stebina ir traukia iki šiolei. Gamta primena apie visų gyvų būtybių prigimtį: mūsų kūnai sukurti iš gamtos elementų. Mumyse slypi Visata, kuri unikaliai pasireiškia per kiekvienos moters kūną, charakterį, norus, visas jos duotybes. Senais laikais, kai mūsų protėviai dar gyveno gamtoje, stipriausiai jos stichijas ir jų dėsningumus jausdavo kaip tik moterys. Todėl vyravo moterų civilizacijos, joms tekdavo svarbiausi vaidmenys sprendžiant esminius gyvenimo uždavinius. Jos geriausiai jautė, kaip susikalbėti su nevaldoma gamta. Visa genčių, bendruomenių valdymo sistema rėmėsi į moterų talentus ir įžvalgas, tad klestėjo darna su žeme, gyvybe ir taika.
Gebėjimas suvokti gamtos procesus, gyvybės ir mirties cikliškumą užkoduotas mūsų kūnuose. Mėnesinių ciklas – tai mažytė mirtis ir atgimimas! Moteris puikiai jaučia, kas gyva ir kas jau negyva. Taip pat ir šiuolaikinė moteris intuityviai žino, kas gyva ir negyva jos veikloje, santykiuose, pačios mintyse, jausmuose. Vadovaudamasi šia nuojauta moteris gali sukurti žydintį, gyvybingą, klestintį gyvenimą.
Be to, savyje nešiojame dar vieną gamtos duotybę – begalinį energinį ir fizinį potencialą. Tik mes galime sukurti ir pagimdyti nuostabų stebuklą – išnešioti ir pasauliui dovanoti gyvybę, ją užauginti. Esame gyvybės kūrėjos ir gimdytojos. O ką jau kalbėti apie mūsų stichišką emocinę, jausminę jėgą?! Nevaldomas, laukinis jausmų proveržis gali ne tik atgaivinti, įkvėpti naujam gyvenimo skrydžiui, bet ir „nuskandinti“ bet kokį emocijoms jautresnį vyrą ir viską aplink.
Išmintingai valdydama ir atskleisdama savo stichiškumą moteris priverčia gyvenimą pulsuoti energija, jaučiasi žydinti, graži ir gyvybinga. Neturinti glaudaus ryšio su savo vidine stichija, neišmananti savo prigimties dėsnių, stichijų subalansavimo meno moteris dažnai patiria „ekologines katastrofas“: nepuoselėdama savo jausmų, emocijų pasaulio, nerealizuodama savo gyvybinės energijos gyvenime, slopindama savo vidinės gamtos poreikius moteris destruktyvių emocijų ir minčių pavidalu „išsilieja“ savyje, taip pat išorėje ir ant kitų žmonių. Ilgainiui dėl to griūva laimingi santykiai su savimi ir aplinka.
Mumyse siaučia ir sykiu žydi dinamiškas įvairių stichijų pasaulis. Turime pažinti, priimti jį, išmokti orientuotis jo labirintuose ir atskleisti jo grožį sau bei gyvenimui. Moteris tarsi gamta – didinga, galinga ir nenuspėjama. Domėkis savo prigimtimi ir atrasi savyje visą kosmosą, energijas, gamtos stichijas, esančias mūsų planetoje. Juk ne veltui sakoma, kad moteris – Visatos atspindys.
Kokios stichijos gyvena mumyse? Kaip užčiuopti savo dominuojančią stichiją? Kaip ją suprasti ir išmintingai atskleisti?
Pirmas paprastas ir natūralus žingsnelis užmezgant ryšį su savo prigimtimi – tai suvokti ją kaip gamtos stichijas. Išskirsime penkias gamtos stichijas, nusakančias penkis moterų tipus: moteris vanduo, moteris ugnis, moteris oras, moteris žemė, moteris eteris..“
