Amžinos jaunystės paslaptis
„Kai bandome suvaldyti ir užslopinti savo emocijas bei jausmus, senstame. Tai ypač ryšku moterims, nes emocionalumas, jausmingumas yra jų stiprioji pusė, jų talentas. Vyrai irgi yra emocionalūs, tačiau moterys – itin. Jei slopiname savo prigimtinius talentus, patiriame nepasitenkinimo jausma ir energijos trūkumą. Kai judame link savo prigimties realizavimo, priešingai, energijos gyventi vis daugėja.
Stengiantis kontroliuoti, užslopinti savo meilę, norus, aistras, simpatiją, entuziazmą, ekstazę ir panašiai sustingsta gyvybinės energijos tėkmė. Išsyk senka gebėjimas džiaugtis gyvenimu. „Išjungdama“ savo emocijas užveri sau galimybę aiškiai jausti ir suvokti savo norus. Tada ima atrodyti, kad nebežinai, ko nori. Taip prarandi aistrą ko nors siekti, ką nors patirti.
Slopindama savo jausmingumą, emocinį jautrumą moteris pamažu praranda gebėjimą išreikšti ir patirti stiprius, jaudinančius jausmus. Tai moteriai didelis praradimas. Emocijos ir jausmai – vienas iš didžiausių malonumų, svarbi kūrybos ir atsiskleidimo sritis moters gyvenime. Juk niekas taip talentingai neišreiškia švelnumo, susižavėjimo, aistros, pasitenkinimo kaip moteris. Jai tai taip natūraliai pavyksta. Niekas taip nepuošia pačios moters kaip meilė ar aistra. Įsimylėjusi moteris visuomet atrodo jauna ir graži.
Jei emocionalumas užgniaužiamas, visos gyvenimo patirtys tarsi praslysta pro šoną. Kasdieniai maži ir dideli stebuklai, santykiai su žmonėmis, situacijos tik paviršutiniškai paliečia Tave, bet širdies gelmių nepasiekia. Užslopinus emocijas atsiranda būsena, kurią populiariai daugelis vadina „viskas normalu“, „jaučiuosi normaliai“. Hm… Normaliai, o kodel ne puikiai, nuostabiai, pakylėtai? Gyvenimas „normaliai“ nepadeda jaustis savimi, gyventi originalų, savo sielai, kūnui natūralų gyvenimą. Taip į vidų įslenka tuštumos jausmas, kuris atsiranda trūkstant emocijų. Jį bandome kompensuoti žiūrėdamos televizorių arba persivalgydamos. Ką tai prišaukia? Senatvę ir įvairias priklausomybes nuo išorinių malonumą skatinančių dirgiklių. Gyvenant be plačios amplitudės jausmų nuotaikų įvairovę pakeičia nuobodus pasikartojantis kelių emocijų derinys arba galvos skausmą keliantis nesuvaldomų minčių chaosas. Net ir asmeniniame gyvenime viršų ima protas. O tai labai neišmintinga, nes išsyk blėsta meilės, įkvėpimo, dėkingumo, atsidavimo jausmai. Jausmingumą, empatiją, meilės ryšį užgožia praktiškumas ir buitis. Tada asmeninį gyvenimą, kuriame turėtume mėgautis atsipalaidavimu ir meile, pakeičia buitiškas, proto taisyklėmis paremtas egzistavimas. Jei emocionalumas išnyks iš gyvenimo, nebeliks širdį kutenančių malonumų ir džiaugsmo.
Įtampąmoteris pradeda kaupti, kai užslopina savo emocijas. Psichologinė įtampa, nepasitenkinimas užsilaiko fiziniame kūne ir skatina rastis ligas, pradeda trūkti gyvybingumo, pagreitina senėjimo procesą. Emocionalumo, jausmingumo nebuvimas visuomet simbolizuoja streso iškankintą arba vitališkumą praradusį žmogų.“
